paskretrūris

×paskrẽtrūris, -ė (hibr.) smob. (1) vlg. menk. nešvarus, apskretęs žmogus: Ir to paskrẽtrūrė taiko ištekėt! Ėr. Aš į tokį paskrẽtrūrį ir žiūriu (iron. nežiūriu)! Ėr. ║ pienburnis: Dar tebėra paskrẽtrūris, o eina su bernais vakaruot! Ėr.